Visas pasaulis, sulaikęs alsavimą, ką tik palydėjo Karalienę Elžbietą II į Amžinybę.
Paskutinės giesmės, skirtos Karalienei atminti, buvo ne apie mirtį, o apie tikėjimą. Apie viltį, kad visi būsime su Dievu danguje.
– Mes susirinkome atiduoti į Dievo rankas jo tarnaitės Karalienės Elžbietos sielą. Čia, Šv. Jurgio koplyčioje, kur ji itin dažnai meldėsi. Jos paprastas, bet gilus krikščioniškas tikėjimas davė tiek daug vaisių: ji nenuilstamai tarnavo tautai, sandraugai ir pasauliui. Karalienė pasižymėjo gerumu ir rūpesčiu… Jos ramus ir orus buvimas suteikė mums pasitikėjimo, kad į ateitį žvelgtume drąsiai ir su viltimi, kaip tai darė ji…. Jos ilgas gyvenimas buvo mums palaiminimas, – atsisveikinimo metu kalbėjo Vindzoro dekanas David Conner.
Karalienei svarbių dvasinių ir šventų vietų atstovai kvietė bendrai maldai ir meldėsi, prašydami ramybės ir amžinosios šviesos, už tuos, kuriuos mylime, bet kurių nematome.
Dar visai neseniai, pandemijos įkarštyje, sveikindama su Jėzaus Kristaus Prisikėlimo švente, Karalienė Elžbieta II kalbėjo:
– Kad ir kokia tamsi beatrodytų mirtis, ypač kenčiantiems gedulą, ŠVIESA ir GYVENIMAS yra DIDINGESNI!
Viešpaties gerumas, kaip buvo linkima laidotuvių ceremonijoje, telydi mus visus per amžių amžius. Tikėjimo ir vilties gyviesiems, o išėjusiems – dangiško ir švelnaus prisiglaudimo. 
Karališkos laidotuvės buvo transliuojamos per LRT: https://www.lrt.lt/…/karalienes-elzbietos-ii-laidotuves…
19
Rgs